Paskaitos „Kas aš esu?“ ir „Virtuali (ne)realybė“

Spalio 20 dieną 6b klasei ir gimnazistams paskaitas „Kas aš esu?“ ir „Virtuali (ne)realybė“ vedė poetas ir tarpdisciplininių menų kūrėjas Julius Žėkas. Jausmai – ne tik sujungia, bet ir griauna, todėl mokėjimas juos suvaldyti ir tinkamai reaguoti, yra vienas svarbiausių kokybiškų santykių aspektų. Emocinis intelektas itin svarbus mokykloje, asmeniniame gyvenime, santykiuose su aplinkiniais. 6b klasės mokiniai mokėsi valdyti savo emocijas ir pasiekti vidinę ramybę, nepaisydamas išorės aplinkybių. Nesugebėdami suvokti artimo poreikių ar jo nevilties, negalime būti rūpestingi ir tapti tikraisiais lyderiais, paskui kuriuos norėtųsi sekti. Pasitelkdami situacijų žaidimus, juose atpažįstant save ir kitus, siekė valdyti bei kurti darnius ir tvarius tarpusavio santykius.

Šiandien išmaniosios technologijos tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, o einant mokyklos koridoriumi jau nebestebina kas antras paauglys įnikęs į mobilųjį telefoną. Deja, atsitinka taip, kad būdami aktyvūs virtualioje socialinėje erdvėje pamirštame tuos, kurie yra šalia, o „išmanioji“ realybė tampa daug tikresne už mus supančią. Ilgainiui perdėm susidraugavus su išmaniosiomis technologijomis ima keistis vaiko elgesys, gerokai susiaurėja jo interesų ratas ir įdomu darosi tik tai, kas ekrane, pašlyja santykiai su šeimos nariais ir draugais, jam tampa sunku susikaupti, ima kamuoti nemiga ir pan. Kur yra ta riba, už kurios išmaniosios technologijos jau neša ne naudą, bet žalą ir kaip ją atpažinti? Edukacijos metu per situacijų žaidimus, provokacijas ir sąmoningumo skatinimą gimnazistai mokėsi atpažinti save ir savo jausmus, nuo kurių norisi pabėgti į virtualią realybę, kalbėjo apie technologijas ir bandė atskirti jų teikiamą naudą ir keliamas pagundas bei žalą.

Mokytojos V. Pitkaukienė ir L. Burinskienė