Atminties ir istorinio pasakojimo svarba

„Visiems kalvarijiečiams, gyvenantiems gimtajame mieste ir pasklidusiems pasaulyje, dievo malone prieš 232 m. Magdeburgo teises gavusi, pietvakarių Lietuvoje prie Šešupės įsikūrusi Kalvarija siunčia savo sveikinimą ir nuolankų prašymą aktyviau kurti ir gražinti mane, sugrįžti ir savo žiniomis, veikla sugrąžinti buvusią šlovę…“

Tokio ir panašaus pobūdžio laiškai, rašyti Kalvarijos vardu, skirti įvairiems adresatams ir kviečiantys kurti miestą, padėti spręsti įvairias jo problemas: signataro Petro Klimo tėviškės, sinagogų komplekso, evangelikų – liuteronų bažnyčios sutvarkymą, dviračių takų įrengimą, gimė 8a klasėje vykusioje integruotoje istorijos- lietuvių kalbos pamokoje „Atminties ir istorinio pasakojimo svarba asmens ir bendruomenės savimonei“, kuri buvo skirta Gedimino laiškų 700 metų jubiliejui.

Bendra veikla sugrąžino mokinius prie XIV a. aktualijų, jų sprendimo būdų, epistoliarijos žanro raiškos galimybių ir drauge skatino apmąstyti dabarties realijas, įsižiūrėti į gimtojo miesto situaciją, ieškoti būdų problemoms spręsti.

Integruotą pamoką vedė istorijos mokytoja Arūnė Vaičiūnaitė – Levuškinienė ir lietuvių kalbos mokytoja Vida Brogytė.