Svečiuose rašytojas Vytautas Račickas

Kovo 16 d. minima Knygnešio diena, skirta prisiminti ir pagerbti žmones, kurių dėka buvo apgintas ir išsaugotas lietuviškas žodis. Paradoksalu, nes šiandien kiekvienas lietuvis gali laisvai skaityti, rašyti, bendrauti savo gimtąja kalba, tačiau šiuolaikiniame technologijų pasaulyje žmogaus ir knygos draugystė vis retesnė, ypač vaikų gyvenime. Mokytojams tenka ieškoti konkurencingų būdų, kaip mokinius sudominti knyga. Sakoma, genialumas slypi paprastume. Kas, jei ne pats rašytojas gali geriausiai atskleisti stebuklingą knygos pasaulį?

Kovo 14 d. 2- 4 klasių mokinius į susitikimą pakvietė gimnazijoje viešėjęs vaikų ir paauglių rašytojas Vytautas Račickas. Taip taip, tai tas pats, daugeliui pradinukų gerai žinomų knygų, tokių kaip „Šlepetės“, „Zuika padūkėlis“, autorius, už kūrybą vaikams gavęs ne vieną premiją ir apdovanojimą bei kasmet patenkantis į skaitomiausių autorių penketuką. Rašytojas populiarumą tikriausiai pelnė todėl, kad jo kūrinių herojai yra labai artimi vaikams: jie panašaus mokyklinio amžiaus, sprendžia tas pačias socialines problemas, jiems taip pat nutinka gyvenimiškų nuotykių mokykloje ir net patiria pirmąją meilę.

Rašytojas labai patraukliai papasakojo vaikams apie savo vaikystę, pristatė savo kūrybą, paskaitė keletą ištraukų iš savo knygelių, atsakė į daugybę mokiniams rūpimų klausimų. Vienas iš jų buvo apie kūrėjo amžių, į kurį autorius atsakė labai gudriai ir šmaikščiai: „Prieš 53 metus man buvo 20 metų“. Baigiantis susitikimui mokiniai galėjo įsigyti norimą rašytojo knygelę bei gauti autografą.

Nors į mokinius kreipėsi žilagalvis senjoras, tačiau vidumi dar vis tebesijaučiantis vaiku, kaip ir prieš daugelį metų, tokiu, kaip ir jo pašėlę knygų herojai, tokiu, kaip ir jo klausęsi pradinukai. Galbūt todėl, kad knygos neleidžia pasenti. Labai tikimės, jog šiuo „virusu“ užsikrėtė“ ir mokiniai.