Sūri pamoka Druskos mieste

Pamokos būna įvairios – naujos, įdomios, nuobodžios ar ilgos. Bet ar buvote kada nors sūrioje pamokoje? Spalio 20 d. būtent tokioje pamokoje dalyvavo 2a ir 2b klasių moksleiviai. Tuo tikslu antrokėliai ankstų rytmetį išvyko į Druskininkus.

Pirmasis sustojimas buvo skulptoriaus Tauro Česnulevičiaus ir menotyrininkės Aušros kūrybinėse dirbtuvėse. Čia mokiniai sužinojo, iš kur kilo Druskininkų mesto pavadinimas, kokie jame yra ežerai ir upės, kvėpavo tyru pušyno oru, stebėjo čia pat vikriai lakstančias voveraites ir stirnas. Didžiausią įspūdį kėlė lipdymas iš druskos masės ir druskos skulptūrų kūrimas. Kol gaminiai džiūvo krosnyje, vaikų spėta dar ir pagrybauti (na, kaip būnant Dzūkijoje apsieisi be grybų!). Viešnagei baigiantis, vaikus pasitiko pati karalienė Druska.

Tačiau druskos dar buvo negana. Mokiniai keliavo į Druskininkų gydyklą: ragavo natūralų mineralinį vandenį. Pirmi gurkšniai nebuvo skanūs. Tačiau daug ir neteko ragauti, nes šis vanduo – vaistas. O vaistus reikia vartoti saikingai.

Pamokai įpusėjus, kilo noras pasimankštinti. Pro garsiai šniokščiantį  fontaną antrokėliai pasuko į Apverstą namą, o iš jo tiesiai į Šeimos pramogų parką. Energija ir emocijos liejosi per kraštus. O kad tokį mokykloje įsitaisius!!! Laikui išsekus, jėgų sugrįžti beveik nebeliko. Nusprendėme kelionę tęsti Lynų keliu. Vaizdai gniaužė kvapą – besileidžiančius lydėjo pušų viršūnės, o apačioje matėsi rudeninių lapų mozaika. Keltuvai netruko pasiekti žemę.

Pamoka, kuri truko ne 45 minutes, o gerokai ilgiau, prabėgo stebuklingai greitai. Įsėdus į autobusą, apėmė malonus nuovargis. Dabar jau žinome, kur geriausia važiuoti pasisemti druskos ir kad ne tik sriubą ja galima sūdyti.