Mokomės iš senolių

Ar galima viename margutyje sutalpinti dangų ir žemę? Mums galbūt tai retorinis klausimas, tačiau tik ne mūsų pirmokėliams. Jie tvirtai atsakytų – „galima“. Tokių ir dar daugiau nerealių dalykų jie sužinojo balandžio 10 d. dalyvaudami integruotoje lietuvių kalbos ir literatūros, muzikos, dailės ir technologijų pamokoje „Velykų rytą rožė pražydo“. Pamoką vedė pati Velykė – kultūros centro etnokultūros specialistė Rasa Januškienė, kuri  mokinius žaismingai supažindino su Velykų ir Atvelykio papročiais: apie Verbų sekmadienio tradiciją – plakimą verba, pasakojo sakmę apie pasaulio atsiradimą iš paukščio kiaušinio, margučių raštų reikšmę, vaikų lalavimą (kiaušiniavimą). Mokiniai patys interaktyviai įsitraukė į pamoką: inscenizavo sakmę, deklamavo mokytojų parinktas lalauninkų oracijas, paukščių pamėgdžiojimus, žaidė žaidimą „Višta“, imitavo supimąsi (kad rugiai, linai užaugtų aukštesni), kurį palydėjo sūpuokline daina, rideno margučius.  Pamokai baigiantis Velykė visus apdovanojo meduoliniais zuikučiais, kurie vaikus labai pradžiugino.

Šios pamokos metu mokiniai ugdėsi pažinimo, komunikavimo, kultūrinę, socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos kompetencijas.

Džiugu, jog mažieji galėjo prisiliesti prie vis dar puoselėjamų, šimtmečius besitęsiančių papročių, kurie mums atrodo lyg mistika, bei primena apie pasaulio sakralumą. Retas kuris susimąstome, jog margutyje vašku braukdami paukščio pėdą, išvingiuodami žalčiuką ir kitus ženklus, kurie turi tam tikrą prasmę, kitiems dovanosime jame įrašytą palinkėjimą. Kaip nuostabu viename margutyje sutalpinti  dangų ir žemę…